Daugiabučių bendrijų įstatymo ypatumai

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose keliamus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto tame pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba.

Iki tol galiojusi įstatymo redakcija tiesiogiai draudė bendrijos pirmininku būti asmeniui, nesančiam bendrijos nariu, tačiau praktikoje šios įstatymo nuostatos neretai laikomasi nebuvo. Iš naujojo įstatymo nuostatų galima daryti išvadą, jog susidariusią teisei priešingą situaciją Seimas nutarė spręsti ją įteisinant įstatyme.

Tokia įstatymų leidybos praktika, kai iš prigimties neteisingi veiksmai ir jų pasekmės yra įteisinama vėliau priimti teisės aktu, neturėtų būti leistina. Deja, įstatymų leidėjas nesugebėjo sukurti tokio teisinio reguliavimo, kurio pagrindu patys daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai taptų tikraisiais savo namo šeimininkais. Vienintelis naudingas apribojimas yra tai, jog tuo atveju, kai namo bendrijos pirmininkas nėra namo bendraturčiu, iš namo bendrijos narių tarpo privalomai turi būti renkama bendrijos valdyba. Tačiau ir šiuo atveju, kaip rodo praktika, valdybos sudarymas labai dažnai neužkerta kelio bendrijos pirmininkų neteisėtai veiklai.

Reikia atkreipti dėmesį, jog įstatymas numato teisę bendrijos valdybos pirmininką rinkti tiek bendrijos narių, tiek įgaliotinių susirinkime, jeigu tokia galimybė numatyta bendrijos įstatuose. Bendrijos pirmininko kadencija pailginta iki 3 metų bei įtvirtinta, jog su bendrijos pirmininku yra sudaroma darbo sutartis. Lyginant įstatymo suteiktus įgaliojimus bendrijos pirmininkui, akivaizdu, jog jo reikšmė sprendžiant bendrijos valdymo klausimus yra mažesnė nei buvo anksčiau. Dalis funkcijų įstatymu deleguota bendrijos valdybai.

Bendrijos pirmininkas negali vienašališkai nuspręsti nei dėl bendrijoje renkamų mokesčių, nei dėl samdomų darbuotojų skaičiaus ar jiems mokamo darbo užmokesčio, neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl paslaugų teikimo sutarčių bendrijai sudarymo ir panašiai. Šiuo atveju, bendrijos pirmininkas iš esmės yra įgaliotas atlikti organizacinio pobūdžio darbus, susijusius su bendrijos veiklos organizavimu ir bendrijos tikslų įgyvendinimu, namo techninės priežiūros vykdymu ir kontrole bei vykdyti kitas organizacines – tvarkomąsias funkcijas. Reikia pažymėti, jog bendrijos pirmininkas neša pilną atsakomybę už tinkamą daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą bei savo funkcijų netinkamą atlikimą, o už šių reikalavimų nevykdymą bendrijos pirmininkui gali grėsti civilinė, administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Skirtingai, nei iki liepos 1 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje, bendrijos pirmininkas per 10 darbo dienų nuo bet kurio buto ar kitos patalpos savininko (nepriklausomai ar savininkas yra bendrijos nariu) kreipimosi dienos privalo suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Šis pakeitimas svarbus iš esmės dviem aspektais – visų pirma tuo, jog bendrijos pirmininkui yra privalomi ir namo bendrijos nariais nesančių savininkų paklausimai, visų antra, yra pratęstas terminas, per kurį turi būti pateikiamas atsakymas pareiškėjui.

Pagrindinis pakeitimas, susijęs su bendrijos pirmininko veikla, yra tas, jog įstatymas numato priemones, kuriomis bendrijų nariai galėtų užkirsti kelią bendrijų pirmininkų veiklai pasibaigus pirmininko kadencijai. Įstatymas imperatyviai numato, jog iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos turi būti išrenkamas naujas pirmininkas (arba tas pats pirmininkas naujai kadencijai). Jeigu bendrijos pirmininkas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos nėra išrenkamas, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (įgaliotinių) turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus skyrimo. Neabejotinai tai turėtų tapti priemone, įgalinančia bendrijos narius pasipriešinti situacijai, kai pirmininkas po jam suteiktų įgaliojimų pabaigos nešaukia susirinkimo dėl naujo pirmininko išrinkimo, bet toliau neteisėtai eina pirmininko pareigas.

Palyginus su ankstesne įstatymo redakcija, naujos redakcijos įstatymas plačiau reglamentuoja ir bendrijos valdybos sudarymo tvarką bei jai suteiktus įgaliojimus. Su bendrijos valdybos sudarymo tvarka susiję pakeitimai yra iš esmės identiški, kaip ir bendrijos pirmininko įgaliojimų atžvilgiu, t.y. iki 3 metų prailgintas bendrijos valdybos įgaliojimų terminas, įtvirtintos analogiškos pasekmės per nustatytą terminą neišrinkus naujos valdybos ir pan. Tačiau įstatymas numato, jog bendrijos valdybos nariu, gali būti tik namo, kuriame yra bendrija, buto ar kitos patalpos savininkas.

Iš bendrijos valdybai suteiktų įgaliojimų apimties darytina išvada, jog būtent bendrijos valdybai yra pavesta priimti visus reikiamus sprendimus, susijusius su bendrijos veikla bei bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu. Iš to seka, jog bendrijos valdyba be kitų atliekamų funkcijų turi pareigą šaukti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimus, svarstyti bendrijos darbuotojų pareigybes, nustatyti jų darbo užmokestį, teikti siūlymus susirinkimui dėl bendrijoje renkamų mokesčių ir kaupiamųjų lėšų dydžių, remontų bei atnaujinimo darbų organizavimo ir panašiai.

Ne mažiau svarbu bent trumpai apžvelgti ir įstatymo pakeitimus, susijusiu su bendrijos veiklos kontrole bei revizija. Kaip ir anksčiau, įstatymas bendrijos veiklos reviziją pavedą atlikti tam sukurtam organui – revizijos komisijai (revizoriui). Reikia atkreipti dėmesį, jog naujos redakcijos įstatyme revizoriams keliami tie patys nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijai, tačiau iki 4 metų prailginta išrinktų revizorių kadencija. Įstatymas iki 1/5 bendrijos narių sumažina asmenų skaičių, turintį teisę reikalauti atlikti neeilinį bendrijos veiklos patikrinimą bei tiesiogiai įstatyme numato galimybę bendrijos narių susirinkimo sprendimo pagrindu bendrijos veiklos patikrinimą pavesti atlikti audito paslaugas teikiančiam subjektui.